dūkìmas.
1. → dūkti 2: Dūkìmai senioko – kas jį taip ir papykdė!
2. → dūkti
3.
3. → dūkti 4: Dūkimo stadijoj šuo veržiasi išbėgti iš namų, daužosi.
4. → dūkti 5: Buvo toks dūkìmas, kad stalai virto. Man nuo vaikų dūkìmo net galvą sopa.
apdūkìmas. → apdūkti 2: Apdūkimas, kas čia jam padirbs tiek darbo!
įdūkìmas. → įdūkti 2: Kareiviai sučiupo nuo įdūkimo nusilpusį atamaną ir pasuko atgal.
išdūkìmas. piktumas, blogas būdas: Pečių pakursiu, dūmų prirūkysiu, pakol visą išdūkìmą iš jos išvarysiu.
nudūkìmas. → nudūkti 1: Menkas [alaus] nudūkìmas – da turi smarkumo.
padūkìmas. → padūkti:
1. Kai jam užeina padūkìmas, jis viską daužo. Padūkìmas, ką tu dabar padarei! Padūkìmo metas – lyja ir lyja. Važiuoti toli tokiuo šlapiu keliu yra didžiausias padūkìmas.
2. Padūkìmas – baisi liga.
3. Sueis bernai, atsineš armoniką, ot bus padūkìmo!
4. Dabar bus pats padūkìmas.
5. piktumas: Visą padūkimą savo [velnias] ant jūsų išlies. Padūkimai jūsų šunies – nei su pagaliu negali praeiti!
iš (lig) padūkìmo labai greitai, smarkiai: Iš padūkìmo vaikas auga. Kad paleido mašiną – lig padūkìmo.
sudūkìmas. → sudūkti:
1. Papykimas ir sudūkimas baisu yra.
2. Po to sudūkìmo [vesti] kažin ar beieškos [pačios].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.