x
dūkinỹs.
1. dūkimas, šėlimas, dūkas: Tam vyrui užeina, užpuola dūkinỹs. Vaikam kai užeina dūkinỹs, ūžia, klykia, negalì nė nutildyti.
2. kas dūksta: Žmogus, kurs dūksta, tas dūkinỹs. Sprandą nusisuksi, dūkinỹ!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.