x
duksė́jimas. dūksė́jimas. dū̃ksėjimas
1. → duksėti 2: Nė vieno žodžio negalėsiu ištarti, kad duksėjimas apsistos.
2. → duksėti 4: Tu paduksis, ir duksėjimas manas, ir pagalba mana. Kaip bodus yra duksė́jimas žmogaus savimp pačiamp. Didis duksėjimas jo, kad pildžias mokslas jo. Su didžiu dū̃ksėjimu.
atsiduksė́jimas. → atsiduksėti 1: Su paskutiniu grapo atsiduksėjimu pasibaigė ir jo kitados garsi giminė. Ligonio atsidūksėjimas nepaprastai buvo sunkus. Tu girdi mano atsiduksėjimus.
pasiduksė́jimas. → pasiduksėti: Pasiduksėjimas savo nuopelnoje. labai žmogui iškadija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.