x
dùlbis, -ė. dul̃bis.
1. ištižėlis, drimba, tinginys, dūlis: Dulbis yra žmogus keverza, sustyrėlis. Ans nieko nedaro – toks dul̃bis. Tokio dùlbio žmogaus nėkur aš nebuvau matęs. Nepaeina lygu dulbis.
2. kvailys, mulkis: Ką tu jo klausai – žinai, koks jis dulbùtis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.