dūlin|ti, dūlina, dūlino 1. žr. dūlyti. 2. šnek. pamažu eiti, kiūtinti: dūlina, galvą nuleidęs. dūlinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė ji bus patalpinta vietoj esamos.