dulkė

dulk|ė
1. paprastai dgs. labai smulkus krislelis, dalelytė, nuotrupa: dulkes kelti. Vėjas dulkes nešioja. Oras pilnas dulkių. Pakilo dulkių debesis. dulkės nusėdo, nugulė. Radioaktyviosios dulkės. dulkių siurblys. Ant
kito mato dulkelę, o ant savęs - nė rąsto (folkloras).
2. paprastai dgs. žiedadulkė: Rugiai jau žydi, vėjas dulkes nešioja. Bitės renka žiedų dulkeles.
3. prk. truputis: Dulkė teliko miltų.
4. prk. niekas, menkas daiktas:
Tu tik dulkė prieš jį. Į dulkes sumalti (sutrinti) (visiškai nugalėti) 1 dulk|ti, dulkia, dulkė smulkiai lyti: Nei čia lyja, nei ką, tik dulkia, ir gana. dulkimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dulke' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	dulk\|ė 1. paprastai dgs. labai smulkus krislelis, dalelytė, nuotrupa: dulkes kelti. Vėjas dulkes nešioja. Oras pilnas dulkių. Pakilo dulkių debesis. dulkės nusėdo, nugulė. Radioaktyviosios dulkės. dulkių siurblys. Ant kito mato dulkelę, o ant savęs - nė rąsto (folkloras). 2. paprastai dgs. žiedadulkė: Rugiai jau žydi, vėjas dulkes nešioja. Bitės renka žiedų dulkeles. 3. prk. truputis: Dulkė teliko miltų. 4. prk. niekas, menkas daiktas: Tu tik dulkė prieš jį. Į dulkes sumalti (sutrinti) (visiškai nugalėti) 1 dulk\|ti, dulkia, dulkė smulkiai lyti: Nei čia lyja, nei ką, tik dulkia, ir gana. dulkimas.