pilnas

piln|as, pilna
1. visiškai užimtas, pripildytas; nepraimtas: Kibiras pilnas vandens. Salė pilna žmonių. Mano rankos pilnos (užimtos). Pilnas kaip akis. Jo vieno visur pilna. Pilnas stiklainis uogienės. Akys pilnos ašarų.
pilna pirkia dūmų. prk.: Galva pilna visokių išmonių.
2. daug turintis: Kelias pilnas duobių. Obelis pilna žiedų. Veidas pilnas raukšlių. Diktante pilna klaidų.
3. prk. apimtas, kupinas (jausmo, rūpesčio, ypatybės): Jis
p. džiaugsmo, meilės, baimės. Pilnas ožių, kaprizų, pasiutimo.
4. ištisas, netrūktinas: pilni septyni kilometrai. pilnieji ir nepilnieji sakiniai (gram.). pilnai prv. pilnybė pilnumas.

Įrašas
Paaiškinimas	piln|as, pilna 1. visiškai užimtas, pripildytas; nepraimtas: Kibiras pilnas vandens. Salė pilna žmonių. Mano rankos pilnos (užimtos). Pilnas kaip akis. Jo vieno visur pilna. Pilnas stiklainis uogienės. Akys pilnos ašarų. pilna pirkia dūmų. prk.: Galva pilna visokių išmonių. 2. daug turintis: Kelias pilnas duobių. Obelis pilna žiedų. Veidas pilnas raukšlių. Diktante pilna klaidų. 3. prk. apimtas, kupinas (jausmo, rūpesčio, ypatybės): Jis p. džiaugsmo, meilės, baimės. Pilnas ožių, kaprizų, pasiutimo. 4. ištisas, netrūktinas: pilni septyni kilometrai. pilnieji ir nepilnieji sakiniai (gram.). pilnai prv. pilnybė pilnumas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.