kel|ias
1. žemės ruožas, kuriuo einama ar važiuojama: Siauras, tiesus, lygus kelias, kelelis, keliukas. kelius tiesti. Vilniaus kelias (kelias į Vilnių). kelyje radęs neimčiau (apie ką prastą). Kelias lūžta,
rūksta (didelis judėjimas keliu). prk.: Gyvenimo kelias (gyvenimas). Nemesk kelio dėl takelio (folkloras).
2. vieta, kuria einama, važiuojama: Užsuk, jei bus ne iš kelio. Dar galas kelio (toli). kelią (pasitraukite iš
kelio)! prk.: Žvaigždžių keliai.
3. kelionė: kelyje nelaimė atsitiko. Į kelią raitelis išjojo. keliui pašaro įsidėk. Liko dienos kelias (kiek per dieną galima nueiti, nuvažiuoti).
4. tarm. pjūklo takas.
5. prk.
knyg. veikimo būdas, kryptis: Darbas - kelias į pasisekimą. Išsigelbėjimo kelias Vandens kelias (susisiekimas laivais). Oro kelias (susisiekimas skraidomosiomis priemonėmis). Ant kelio stovėti (trukdyti). Iš kelio
vesti (klaidinti; tvirkinti). Iš kelio išvesti (suklaidinti, ištvirkinti). kelią duoti (nusileisti). kelio galas (nuolat lankoma vieta). kelią laužti (duoti pradžią). kelią (kelius) skinti (skverbtis, veržtis). kelią užkirsti
(neleisti, sutrukdyti). Kreivais keliais eiti (klysti, negerai elgtis). Ne iš kelio (pravartu).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.