x
skin|ti, skina, skynė
1. atskirti laužiant šakutę, žiedą, vaisių ir kt., rėkšti: Uogas skinti Skyniau rūtą, skyniau mėtą (d.). prk.: skina savo darbo vaisius. sngr.
2. medžius, krūmus kirsti: Mišką, medžius
s.
3. šalinti kliūtis, veržtis, skverbtis: Skinti kelią. sngr.
4. prk. žudyti, naikinti, griauti: Kulkos skynė priešus. skynėj|as, skina dkt. skynik|as, skinė dkt. skynimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.