x
naikin|ti, naikina, naikino
1. daryti, kad išnyktų, nebebūtų: Piktžoles reikia iš šaknų naikinti Ugnis viską naikina. Naikinti karpas. Naikinti muses. Laikas naikina pėdsakus. prk.: Naikinti neraštingumą, nedarbą.
2. daryti nebegaliojantį: Naikinti
įstatymus, potvarkius. naikinimas naikintojas, naikintoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.