x
dundė́jimas. →. dundėti:
1. Iš kaži kur girdėti tilto dundė́jimas. To triukšmo garsas nuaidėjo per visą namą lyg griaustinio dundėjimas. Ne juokai pakelti patrankų dundėjimus. Buvo girdėti duslus būbno dundėjimas.
2. Tėvo dundėjimas į ausį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.