x
dunõjus. dūnõjus. didelis vanduo: Priėjau ežerėlį, gilų dunojėlį. Vidury dvaro platus dūnõjus. An čysto dunojaus dvi sesės stovėjo. Atsišaukė ma [no] dalelė žu dunõjų ir marelių. An marių krantelio gilus dunojėlis, tę jauna mergelė baltai burną prausė. Siuntė mane motinėlė į dūnojų vandenėlio. Dunojus kraujo praliejo Šarūnas, o Šviedrys tai jau nemunus. Kogi jiem negyventi: vasarojaus tokie dūnõjai, ė rugių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.