x
dunokúoti, -úoja, -ãvo. tolumoje judėti ar ką veikti prietemoje, šmėžuoti, dūluoti: Kas ten pakrūmėj dunokúoja: ar aria, ar kita ką dirba. Anas iki sutemos dunokãvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.