x
dùnzginti, -ina, -ino, duñzginti
1. dunzgenti, daužyti: Eik žiūrėk, kas tę į duris dùnzgina. Pijukas duris dùnzgina su kumste. Vėjas langenyčias duñzgina.
2. austi: Kam audei dùnzginai plonąsias drobeles?
išdùnzginti
1. išdaužyti, iškratyti: Išdùnzgink rėtį, kad nebūtų miltinas.
2. su dunzgesiu išbėgti: Tėvas duris subildino, žents per langą išdùnzgino.
padùnzginti. padaužyti, pabelsti: Padùnzgink kumsčia rėčio kriją, kad miltai išbirtų. Paduñzginau duris – niekas neatsiliepė.
sudùnzginti. imti dunzginti: Kana kas palengva sudunzgino ing mažą kurtinio (kalėjimo) langelį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.