duobėčikis
duobėčìkis, -ė. su duobutėmis: Tos duobėčìkės [bulvės] skanios ir ankstybos.
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'duobecikis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.
Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt