x
duobìnis, -ė. duõbinis.
1. iš molio plūktas: Duobìnis pečius buvo pakieto mušto molio.
2. duobėje laikomas: Duõbinės gardžios bul'bos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.