duoklinis

duoklìnis, -ė.

1. mokantis duoklę: Baudžiauninkai buvo duokliniai.

2. skirtas duoklei: Patvirtinus išpirkimo aktus, duoklinių pinigų išmokėjimas dvarininkams per apskričių iždines buvo nutrauktas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'duoklinis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv

x

Įrašas
Paaiškinimas	<b>duoklìnis, </b>-ė. <br/>1. <span class="explanation">mokantis duoklę: </span> Baudžiauninkai buvo duokliniai. <br/>2. <span class="explanation">skirtas duoklei: </span> Patvirtinus išpirkimo aktus, duoklinių pinigų išmokėjimas dvarininkams per apskričių iždines buvo nutrauktas.

duoklinis

#