dūrė́ti, dū̃ri (dū̃ria, -ė́ja), -ė́jo.
1. būti atsikišusiam, kyšoti, barkšoti: Tvoros mietų nenutūria, gálva į purvyną dū̃ria. Du žiūri, du dū̃ri, keturi keleliu keliauna.
2. laukti, tūnoti tylint, nekalbant.
3. tykoti: Aš dūru vogti.
išdūrė́ti. vandenyje kojomis siekti dugną, iškakėti: Giliau nebrisk, neišdūrė́si. Čia arkliai plaukia, neišdūrė́si. Sietuvoj galima maudytis, aš išdūrė́jau.
padūrė́ti. pavogti: Mano kirvį padūrė́jo, t. y. pavogė. Ana patykino padūrėti sūrį.
pridūrė́ti
1. pridurti: Pridūrėk aparelę ir suteksi surišti.
2. pritykoti, prisitaikyti: Vagis dūrė́te pridūrė́jo ir pavogė kirvį, t. y. pritykojo. Ans pridūrė́jo tokį tarpą ir pagvelbė, pavogė kirvį, t. y. pritykojo. Pridūrė́jo ir užmušė. Rodos, gerai buvau piningus pakavojęs, bet pridūrė́jo, smakas, ir padaužė (pavogė) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.