.
dur̃ninti, -ina, -ino. dùrninti
1. daryti durną, kvailinti, mulkinti: Kaimynas tave durnins, t. y. darys durniumi. Ilgai, vaikeli, nedur̃ninsi (neapgaudinėsi) žmonių, greit užsidirbsi į skūrą.
2. vadinti, laikyti durniumi: Pats durnas būdamas ir kitą dur̃nina. Dažnai durnino kitus, kol patį durnium palaikė. Dùrninuos, kad šiandiej miškan važiavau. Vilkas atgijęs dur̃ninos pats save, kad jį avinas prigavo.
apdur̃ninti
1. apkvailinti, apgauti: Apdur̃nino vaiką, ir tiek.
2. pasirodyti durnam, apsigauti: Ot, apsidur̃nino, ir baigta.
išdur̃ninti. išvadinti durniumi: Ans muni viseip išdur̃nino, bepročiu išvadino.
sudur̃ninti. sukvailinti, sugluminti: Jis teip sudurnino mane, kad nežinojau nei kiek prašyt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.