x
.
durniúoti, -iúoja, -iãvo.
1. būti kvailam, netekti proto, kvailioti: Nuo jo. durniúoja. Žėdnas durnius kiteip durniúoja.
2. nerimtai elgtis, išdarinėti kvailystes, triukšmauti: Mes geriam, durniúojam. Ko čia dabar durniúoji?
3. durniumi vadinti, kvailinti: Nesidurniuok per daug – ir pats ne kitoniškas.
išdurniúoti. išprotėti, iškvailėti: Tu išdurniavaĩ, kad tokiam lietuj važiuoji turgun.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.