dū́savimas. dūsãvimas. → dūsauti:
1. Tu tę negirdėsi tėvelio balselio, nei senos močiutės sunkių dūsãvimų. Dū́savimai to vaiko – kaip didelis žmogus! Kitam blogiau būva, ir teip nedūsauja, o ji tai to dū́savimo (dažnai dūsauja) . Šalin nusiminę dūsavimai skaudūs! Ir kasdien Dievop našlių dūsãvimai šaukia. Dū́savimai sunkūs net krūtinę laužė.
2. Oras yra reikalingas dėl dūsavimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.