dūsė́jimas. dūsė́jimos. → dūsėti.
1. sunkus kvėpavimas: Par dūsė́jimą ligono negal nė besušnekėti.
2. atodūsis: Sunkus dūsėjimas yra ženklu, kaip tur būt smarkus jų kentėjimas. Kas par dūsė́jimos, ka vaikas nėko nedevė.
atsidūsė́jimas. → atsidūsėti:
1. Vienu atsidūsė́jimu.
2. Moterys pritarė galvos linkčiojimu ir giliais atsidūsėjimais. Su šituo atsidūsėjimu mes. klausiam.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.