.
dušnèlis, -ė. dūšnẽlis.
1. širdelė, dūšelė: Kad aš būtau, dušnèlė, žinojus, tai būtau tep nedarius. Dušnèle, jau tokio vyro daugiau negausi.
2. nenaudėlis: Ot jau dušnèlis, nespės. Dušnèlis ir anas lenda pas mergas. Aš tau, dušnèli, kad duosiu per pasturgalį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.