dūzgė́jimas. duzgė́jimas. → dūzgėti:
1. Mašinų dūzgėjimas ir kriokimas nutyla. Dūzgėjimas netoliese bėgančių arklių išbudino jį iš tų liūdnų minčių.
2. Armotų dundėjimas užtrenkia visų atgijusių mašalų duzgėjimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.