duž|ti, dūžta, dužo
1. nuo sutrenkimo skilti, trūkti, trupėti: Stiklas greit dūžta. Nedūžtamas stiklas.
2. kedėti, kiurti, trūkinėti: Švarkas baigia dužti dužimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.