x
dvailúoti, -úoja, -ãvo. dvailinti 2: Dvailúoti yra į porą sudėti arklius, t. y. supančioti vieno antro kojas.
atsidvailúoti atsiskirti vienam iš sudvailuotų (arklių): Atsidvailãvo arkliai (pasileido vadelė, jungianti abiejų arklių apynasrius) .
prisidvailúoti. pridvailinti
1. Prisidvailavęs kumelį parjojau, kad kumelys neišmintum rugių.
sudvailúoti. sudvailinti:
1. Maldus sudvailúo [ja] ir mokos plaukti.
2. Arklius sudvailúok, kad nešoktum par tvorą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.