x
dvakė́tis, -ė́jasi, -ė́josi stelbtis.
išsidvakė́ti
1. netekti stiprumo, nusistelbti, nusivadėti: Išsidvakė́jęs alus.
2. atvėsti, pasidaryti vėsesniam: Išsidvakė́jusi trioba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.