x
dvaknà.
1. nudyžtas drabužis; menka patalynė: Be sylos, tvermės lengvas drabužis bus dvakna, t. y. lupatas. Kokią čia padušką pasiuvai, viena dvaknà! Tavo paduškos kaip dvãknos paliko. Negudri senio patalynė: šiaudai niekuo nepridengti, pagalvėlė, ot tik dvaknelė.
2. sunykęs, nesugebantis žmogus, dvakas: Ką čia iš anos begal norėti, juk viena dvaknà, ką ji begalia padaryti? Prie darbo kaip dvaknà, prie bliūdo kaip geras vyras. Ta merga tikra dvaknà. Ko nepasiklausei manęs, dvakna viena!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.