x
dvaknóti, -ója, -ójo
1. plazdėti, blązgėti: Dvaknó [ja] drabužis vėjo pučiamas, t. y. blązgina, kad eini arba padžiautas ant tvoros.
2. plustinti: Sijojant grūdus, reik mokėti rėtį dvaknóti dvak dvak.
3. negražiai ar paskubomis ką daryti: Gaspadorius vienas be šeimynos dvaknó [ja],
t. y. dirba.
nudvaknóti. numoklinti: Kol nudvaknõs, t. y. nueis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.