dvalakúoti, -úoja, -ãvo, dvàlakuoti, -uoja, -avo. dvãlakuoti
1. eiti švytuojant rankomis, sklyduoti, bėgti: Aš bėgu dvalakúodamas su rankomis, t. y. mojuodamas. Dvalakúodavo ta Labūnienė visą čėsą. Jaunieji tolie jau per karklynus dvalakavo. I dvàlakuo [ja] kaip dvelekis.
2. maskatuoti, plevėsuoti: Vėjis vaiko apsiaustą dvalakúo [ja],
kaip jis bėga. Vėjis dvalakãvo drabužius, padžiautus ant tvoros, t. y. plumpino. | Pradėjo suktis ratai, dvalakuoti mašinos. Paskui seka dvalakuoja 30 – 50 vagonų.
nudvalakúoti. nubėgti švytuojant rankomis: Jijė ten nudvalakãvo, t. y. nubėgo.
pradvalakúoti. praleisti kurį laiką dvalakuojant: O kur tu visą dieną pradvãlakavai?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.