x
dvarū̃nas, -ė.
1. dvarininkas, dvarionis: Vykit, broleliai, iš dvaro dvarūnėlius, dėkite ant jų savo šviesius kardelius. Kur puikūs rūbeliai – dvarūnėlė, kur skaistūs veideliai – tinginėlė.
2. dvariškis: Žmogus, kurs vis dvare, bus dvarūnas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.