dveiluoti

dveilúoti, -úoja, -ãvo. dvailuoti.
sudveilúoti.

1. sudvailuoti 2: Bėrelis kad ir jaunas, bet sudveilúotas gerai traukė. Reik arklius sudveilúoti, kad nenueitų į svetimus javus. Arant reik arklius trumpiau sudveilúoti. Čia, sudveiluoti geležiniais, ganėsi arkliai.

2. sukryžiuoti: Štai pernai sudveilavo jis mūsų dobiliukus su svečios žemės smilgomis.

3. suderinti: Sudveiluoti angelo dorybių su velnio žiaurumais.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>dveilúoti, </b>-úoja, -ãvo. dvailuoti. <br/><b>sudveilúoti</b>. <br/>1. sudvailuoti 2: Bėrelis kad ir jaunas, bet sudveilúotas gerai traukė. Reik arklius sudveilúoti, kad nenueitų į svetimus javus. Arant reik arklius trumpiau sudveilúoti. Čia, sudveiluoti geležiniais, ganėsi arkliai. <br/>2. <span class="explanation">sukryžiuoti: </span> Štai pernai sudveilavo jis mūsų dobiliukus su svečios žemės smilgomis. <br/>3. <span class="explanation">suderinti: </span> Sudveiluoti angelo dorybių su velnio žiaurumais.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.