x
dvelkčioti, -ioja, -iojo. dvelkti: Po šakomis dvelkčiojo vėsumas. Įkaitęs oras dvelkčiojo lyg iš krosnies. Dvelkčiojo vėjelis, persisunkęs vasaros kvapu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.