x
dvelkìmas. → dvelkti: Ten kiekvienas vėjo dvelkimas tai glamonėjimas. Ežero skaisčios bangos liūliavo žaliu smaragdu; laivą be irklo varė, lingavo vėsos dvelkimu. Išėjęs į atviresnę vietą, iš karto pajunti vėsų ežero dvelkimą. Pavasario jauno skaniu dvelkimu apsuptas godojau godelę. Poetas sugeba išgirsti muziką miško aromatų dvelkime. Gyvenu lūkesiu ir vilties dvelkimu.
nudvelkìmas. → nudvelkti 1: [Šaukimas] lyg miglotas vėjo nudvelkimas obelies viršūne.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.