x
dvélkterėti, -ėja (-ia), -ėjo. dvel̃kterėti. dvelktelėti: Šalto vėjo srovė jam dvelkterėjo į veidą. Kad dvel̃kterėj [o] nuo tvartuko vėjas, net nosį užėmė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.