x
dvilỹpinis, -ė. dvilypìnis. dvilypis:
1. Dvilỹpinis riešutas. Ve, koks dvilỹpinis obuolys! Dvilỹpinis kiaušinis (dviem tryniais) .
2. Kur tik galima, ėmiau dvilypinius vardus: žiedsostis, žiedkotis. dvišakas: Dvilỹpinė kvaja dėl bobos.
3. Yra ta gyvata dvilypinė.
4. du kartus tiek imtas, dvigubas: Per dvilypìnę tvorą višta neperlįs. | Mes dvilỹpiniai giminės (iš abiejų pusių) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.