x
dvilyp|is, dvilypė
1. iš dviejų sulipęs, suaugęs: Dvilypis riešutas. dvilypė kekė.
2. prk. veidmainingas: Dvilypis žmogus. dvilypumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.