dyba

.
dybà (dyba).

1. stulpas, prie kurio pririštas žmogus buvo plakamas, gėdos stulpas: Vagį pliekti pas dỹbą. Septynis jos sūnus, prie dybų pririšę, užmušė.

2. kelio rodomas stulpas: Kad dybos nebūtų buvę, būčiau paklydęs. Vėjas išvertė dybą. Ko stovi kap dybà ant grįžkelės?

3. žioplys: O tas dyba!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dyba' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x