x
.
dybà (dyba).
1. stulpas, prie kurio pririštas žmogus buvo plakamas, gėdos stulpas: Vagį pliekti pas dỹbą. Septynis jos sūnus, prie dybų pririšę, užmušė.
2. kelio rodomas stulpas: Kad dybos nebūtų buvę, būčiau paklydęs. Vėjas išvertė dybą. Ko stovi kap dybà ant grįžkelės?
3. žioplys: O tas dyba!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.