x
.
dybavóti, -ója, -ójo.
1. prie stulpo plakti: Prie dybos dybavóti, t. y. pririštą žmogų pliekti, tvoti. Kitus dybavojo prie dybo.
2. mušti, kankinti: Tėvai, sustok, nedybavók to vaiko taip ilgai!
3. barti: Suleido avis į avižas – tai dybavójo piemenį.
4. vargti, plūktis: Motriškos kad dybavójas po daržus.
nudybavóti. nuplakti, nudyžti: Aš tau nudybavósiu šonus su rykšte, tai žinosi gyvolius priveizėti!
pridybavóti
1. primušti, prilupti: Kad pridybavójau tą galgoną, tai atsimins ilgai.
2. prisikankinti, privargti: Prisidybavójau su toms bulbėms kiek nereik, pakol nukasiau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.