dybkiuoti

.
dybkiúoti, -iúoja, -iãvo. dibkiúoti

1. kankinti, varginti: Įdavėte anam arklį, ans dabar ir dybkiúo [ja].

2. drengti, nešioti.

3. sunkiai ką daryti: Dibkiúodamas ligonį, ko nepatrūkau, t. y. tąsydamas. Pusę dienos dybkiãvome, kol mes tą rąstą ant ragių užkėlėme.
išdybkiúoti. išnešioti: Tas kelnes dvejus metus išdybkiaváu.
nudybkiúoti. nudrengti, nunešioti: Ar seniai nupirkau vaikuo klumpius, ir jau nudybkiãvo!

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>dybkiúoti, </b>-iúoja, -iãvo. dibkiúoti<br/>1. <span class="explanation">kankinti, varginti: </span> Įdavėte anam arklį, ans dabar ir dybkiúo [ja]. <br/>2. <span class="explanation">drengti, nešioti. </span> <br/>3. <span class="explanation">sunkiai ką daryti: </span> Dibkiúodamas ligonį, ko nepatrūkau, t. y. tąsydamas. Pusę dienos dybkiãvome, kol mes tą rąstą ant ragių užkėlėme. <br/><b>išdybkiúoti</b>. <span class="explanation">išnešioti: </span> Tas kelnes dvejus metus išdybkiaváu. <br/><b>nudybkiúoti</b>. <span class="explanation">nudrengti, nunešioti: </span> Ar seniai nupirkau vaikuo klumpius, ir jau nudybkiãvo!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.