x
dýgtelėti, -ėja, -ėjo.
1. staigiai įdurti: Dýgtelėjo – misliau, kad šakalaitis koks įdūrė. Aš eitu, i mun dýgtelėjo į tą koją, veizu – juoda gyvatė besiraitanti.
2. smarkiai suskausti, nusmelkti: Dantis dýgtelėjo. Paukščių sparnų šlamėjimas dygtelėjo Vincui paširdin.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.