dykóji, dykõ. tuščia kalba, niekai: Dykója, dėl tokių juokų tu ir verki! Dykõsios anas nori. Dỹkąją tu čia dirbi, galgi neturi geresnio darbo! Ką gi šnekėsi, papliopėm dỹkąją, ir gana. Par jį daug dykõsios, aš jo neklausau. Jis dỹkąją vėto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.