x
dyž|ti, dyžia, dyžė
1. šnek. plėšti, dėvėti, nešioti: Batus dyžti
2. šnek. mušti, perti, plakti: dyžia vaiką be pasigailėjimo.
3. šnek. godžiai valgyti, srėbti: Putrą dyžti
4. šnek. greitai, smarkiai eiti: Dyžti
namo. dyžimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.