x
džiáuta.
1. vieta jaujoje tarp dviejų ardų, jaujos lova: Ano duobos vieno [je] džiáuto [je] pusvežimis sutelpa. jaujos lovoje džiaunamas linų ar javų kiekis: Vieną džiáutą jau nukūlėm. Išversk džiáutą, o aš volysiu su volu.
2. pintinė sūriams džiovinti: Pakabink džiáutą su sūriais į palubį, kad greit išdžiūtų. Į džiáutą sudėk sūrius ir pakabink po sija, tedžiūstie. Kačios (katės) iš džiáutos visus sūrius išėdė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.