džiòbinti (-yti), -ina, -ino. dziobinti.
1. mušti, daužyti: Džiòbinu iš visų jėgų.
2. kirsti (dalgiu): Jau jie rugius džiòbina.
apdžiòbinti. apmušti, apkulti: Ar gerai apdžiòbino šonus?
nudžiòbinti.
1. nukulti: Nudžiòbyk pupas, juk turi laiko.
2. nukirsti: Jis man storą pušį nudžiòbino. | Tau plaukus nudžiobino (nukirpo) sulyg skūros.
pridžiòbinti. prikulti: Aš jau visą maišą pridžiòbinau, o tu tik nagus prikišai, ir jau nusibodo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.