džiubtelti

džiùbtelti, -ia, -ėjo

1. suduoti, užkirsti: Tėvas kai džiùbtelėjo kuolu, tai sūnus ir išsitiesė.

2. Džiùbtelk tu jam į sprandą. Džiùbtelk kokią per strėnas. Džiùbtelė [jo] į žandą ir nukūrė. Aš jam kartą kad džiùbtelsiu, tai jis daugiau nenorės.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dziubtelti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv

x

Įrašas
Paaiškinimas	<b>džiùbtelti, </b>-ia, -ėjo<br/>1. <span class="explanation">suduoti, užkirsti: </span> Tėvas kai džiùbtelėjo kuolu, tai sūnus ir išsitiesė. <br/>2. Džiùbtelk tu jam į sprandą. Džiùbtelk kokią per strėnas. Džiùbtelė [jo] į žandą ir nukūrė. Aš jam kartą kad džiùbtelsiu, tai jis daugiau nenorės.

džiubtelti

#