x
džiùbyti, -ija (-yja), -ijo
1. lesti, kapoti su snapu: Vištos burokus kad džiùbyja, tai džiùbyja.
2. džiubinti 1: Pripuolė pri pačios ir džiùbija su votkočiu.
3. džiubinti 2: Liūbam su kirviu džiùbyti medį, be pjūklo. Vakar visą dieną rugius džiùbijom.
4. godžiai valgyti: Svečias arbatą liūbija, duoną pyragą džiubija.
5. lyti: Džiùbija lietus par stogą.
pridžiùbyti. primušti: Vaikel, pasisaugok, kad tave miške kas nors nepridžiùbytų.
sudžiùbyti. sulyti: Mus lietus sudžiùbijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.