x
džiū́kšterėti, -ėja (-ia), -ėjo. džiūkštelėti:
1. Skerdžius kad džiūkšterėjo per kiškas, tai piemuo nežino kur dėtis. Kap džiūkšterėj [o] [kirviu],
tai atkirto vienos rankos pirštus.
2. Kad džiūkšterėj [o] lietus, neliko nei sauso siūluko.
3. greitai ką padaryti, spustelėti: Džiū́kšterėjom, ir sumalėm grikius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.