eilà. eilė:
1. Ilgiausia eilà obelaičių prisvadinta. Eilõs galo nematyti. Atsistoja į eĩlą. Jie eina eilà. Stovėjom eilõ [je]. Vieno [je] eilõ [je] stovi visi kareiviai. Pryšakinė [je] eilo [je] grūmės. Rugių kupetos statomos eilõms. Pusantros eilõs paėmėv į vieną vežimą. Vokyčių eilos žibėjo. Liepkite aniems sėstis eilomis po penkias dešimtis. Raitininkai ir pėstininkai jau eilomis pirm iškeliaujant sustatyti. [Aviečių] kerus reik diegti eilomis. Mano vaikai dvim eilõm pečių apsto [ja],
apsėda.
2. Rasi našlaičius be tikros eilos į akrūtus įkišai, o turtingų žmonių vaikus užlaikei?
3. [Žemaičiuose] išvydęs nė kokios eilos nesant, o žmones, ginklais apsikabinėjusius, visur vaikščiojant, nevažiavo į Alsėdžius. Žinom tiktai tą valdimierą nemokėjus nė kokios eilos vesti. Darbuo yr eila. Darbas turia įeiti į eilą. | Čia jau kita eilà (kitas dalykas) . Saulė savo eilo [je] bus, o mums žemės akis užgrus. Tokia eila pražuvo ne vien žmonys, bet ir gyvoliai.
4. Šakalių vežimas buvo trims eilõms, gavau devynis rublius. Linus skleisk eilomìs, ant kraikos.
5. eilė 8: Veikiai išejo tos eĩlos, išmirė senosios kartos. Ilgainiui ta eila būtinai pragaišo. V. Motiejaus su Daukantu eila buvo pasibaigusi, išmirusi arba nutilusi. Iš Adomo eilos paeinam visi.
6. eilė 9: [Nuo to laiko] pradėjo eilą nelaimių.
7. eilė 10: Vieną eĩlą parėdų turi pasisiuvęs. Ana žadėjo man dvi eili drabužių duoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.