x
eiliniñkas, -ė.
1. eilinis.
2. kas iš eilės atlieka bendrą prievolę: [Lapinas] ėmė dairytis botago ir trimito, bet neradęs atsiminė, kad juos paliko pas eilininką.
3. kas eiles rašo, poetas: Teip praneša eilininkas Aeschylus. Reikia tarstelti keletą žodžių apie Biliūną kaip poetą, eilininką. Mačys-Kėkštas pajuokia nevykusius to laiko eilininkus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.